Trūnės – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis pūvančius, supuvusius likučius (dažniausiai medienos ar augalų), taip pat puvinį, gedulą.
Pavyzdžiai:
1. Miške krito senas ąžuolas, o dabar iš jo likusios tik trūnės.
2. Puvinio kvapas kildavo iš šių drėgnų trūnių.
3. Perkasant dirvą, atsirado senų šaknų trūnių.
Trumpai: trūnės = puvinys, supuvę likučiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.