Trundžioti – lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtai, nerangiai vaikščioti, vilktis, drebuoti (dažnai apie seną, pavargusį žmogų ar sunkiai judantį gyvūną). Gali būti vartojamas ir perkeltine prasme apie lėtą, vangų veiksmą.
Pavyzdžiai:
1. Senelis trundžiojo su lazda palei taką.
2. Vilkas sužeistas trundžiojo pro mišką.
3. Darbas trundžiojo, kol gavome naują įrangą.
Sinonimai: vilktis, lėtėti, drebuoti, slankioti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.