trūbyti

.
trū̃byti, -ija (-yja. -o;), -ijo (-ė;). triūbyti:

1. Pūsdamys į trimičius trūbijo. Bešvintant ėmė trūbyti, švilpti šūkauti. Vieną vakarą ans trū̃bija par tą stabulę ūūū, ūūū. Gegužinė [je] trū̃bija jau, girdėjau. Vieną giesmės punktą giedojo giedoriai, kitą – trū̃bijo patrūbočiai. Ir kaip trūba trūbys, kožnas kūnas kelsis. Aš jumpi trūbysiu ir juos surinksiu, nesa aš noriu juos išgelbėti. O septyni angelai, kurie turėjo septynias trūbas, pasitaisė, idant trūbytų. Šauk tikt kiek įmanai ir trū̃byk didelį garsą. Kalnų negiedojo, netrū̃bijo, neturėjo nė trūbų. viduriuoti su garsu: Palips ant kokio kelmo ans ten i trū̃bys atsitūpęs ant to kelmelio.

2. Ko trū̃biji daba, a užsigavai? Apsistok trū̃bijusi, o išmesu lauk! Mūsakė [karvė] trū̃bija: ėsti tura, ale kakarūzus (kukurūzus) mato.

3. Vaikas trū̃bija pieną. Trūbijai alų. | Par naktį gėrė trū̃bijo arielką. Mėleni pijokai – trū̃bija be vieno galo.

4. plačiai, atvirai kalbėti, skelbti: Apie tą niekas netrū̃bijo: tikyba buvo vidujinis dalykas. Ir kad darote elmužną, netrūbykite.
meškiniñkai trū̃bija sklinda kalbos: Meškiniñkai trū̃bija, kad ta mergaitė žada žanyties.
ištrū̃byti. ištriūbyti:

1.

2. Ale ir norėjau gerti – pusę uzbono ištrū̃bijau.

3. Ginklų šalin padėjimo suderėjimas nuo rusų pusės per anksti į svietą ištrūbytas. Puikus viens atjodams iš Paryžos, trara! Papūsdams zūbus ištrūbijos, trara!

4. išginti, išvaryti: Ištrū̃byk šunis iš namų, iš miško.
patrū̃byti. patriūbyti 1: Patrū̃byk su trūbu arba į trūbą. Štai yr trūbelė, ka [d] tu patrū̃bysi, kokių gyvolių tu mislijai, tuo čia bus. Kūnas pavirs ing žemės dulkes, išgi žemės atpenč kelsis, kaip trūba Dievo patrūbys. Metė viską – išejo, i patrū̃byk jai.
į nósį (į sùbinę.
) patrū̃byti (kam) nieko nepadaryti (kam): Jūs dabar mun visi patrū̃bykit į sùbinę! Patrūbyk, papūsk tu senam velniuo į subinę. Patrū̃byk mun į nósę, ka toks mandras!
pratrū̃byti. pratriūbyti: Ans par savo rūkšojimą viską pratrū̃bijo.
sutrū̃byti.

1. sutriūbyti 1: Kai reikalausi nuo mūsų pagelbos, tai sutrūbysi tris sykius. | Tolumoje sutrūbijo garlaivis.

2. subaubti, sumūkti: Sutrūbijo žalkeršė.
užtrū̃byti. užtriūbyti 1: O antrą sykį užtrūbija už adynos, kad valgytų pusrytį. imti pūsti (trūbą): Antrą trūbelę aš užtrūbysu par kaimelį jodamas, mergeles virkdindamas.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>trū̃byti, </b>-ija (-yja. -o;), -ijo (-ė;). triūbyti: <br/>1. Pūsdamys į trimičius trūbijo. Bešvintant ėmė trūbyti, švilpti šūkauti. Vieną vakarą ans trū̃bija par tą stabulę ūūū, ūūū. Gegužinė [je] trū̃bija jau, girdėjau. Vieną giesmės punktą giedojo giedoriai, kitą – trū̃bijo patrūbočiai. Ir kaip trūba trūbys, kožnas kūnas kelsis. Aš jumpi trūbysiu ir juos surinksiu, nesa aš noriu juos išgelbėti. O septyni angelai, kurie turėjo septynias trūbas, pasitaisė, idant trūbytų. Šauk tikt kiek įmanai ir trū̃byk didelį garsą. Kalnų negiedojo, netrū̃bijo, neturėjo nė trūbų. <span class="explanation">viduriuoti su garsu: </span> Palips ant kokio kelmo ans ten i trū̃bys atsitūpęs ant to kelmelio. <br/>2. Ko trū̃biji daba, a užsigavai? Apsistok trū̃bijusi, o išmesu lauk! Mūsakė [karvė] trū̃bija: ėsti tura, ale kakarūzus <span class="explanation"> (kukurūzus) </span> mato. <br/>3. Vaikas trū̃bija pieną. Trūbijai alų. | Par naktį gėrė trū̃bijo arielką. Mėleni pijokai – trū̃bija be vieno galo. <br/>4. <span class="explanation">plačiai, atvirai kalbėti, skelbti: </span> Apie tą niekas netrū̃bijo: tikyba buvo vidujinis dalykas. Ir kad darote elmužną, netrūbykite. <br/><b> meškiniñkai trū̃bija</b> <span class="explanation">sklinda kalbos: </span> Meškiniñkai trū̃bija, kad ta mergaitė žada žanyties. <br/><b>ištrū̃byti</b>. ištriūbyti: <br/>1. <br/>2. Ale ir norėjau gerti – pusę uzbono ištrū̃bijau. <br/>3. Ginklų šalin padėjimo suderėjimas nuo rusų pusės per anksti į svietą ištrūbytas. Puikus viens atjodams iš Paryžos, trara! Papūsdams zūbus ištrūbijos, trara! <br/>4. <span class="explanation">išginti, išvaryti: </span> Ištrū̃byk šunis iš namų, iš miško. <br/><b>patrū̃byti</b>. patriūbyti 1: Patrū̃byk su trūbu arba į trūbą. Štai yr trūbelė, ka [d] tu patrū̃bysi, kokių gyvolių tu mislijai, tuo čia bus. Kūnas pavirs ing žemės dulkes, išgi žemės atpenč kelsis, kaip trūba Dievo patrūbys. Metė viską – išejo, i patrū̃byk jai. <br/><b> į nósį (į sùbinę</b>. <br/><b>) patrū̃byti</b> (kam) <span class="explanation">nieko nepadaryti (kam): </span> Jūs dabar mun visi patrū̃bykit į sùbinę! Patrūbyk, papūsk tu senam velniuo į subinę. Patrū̃byk mun į nósę, ka toks mandras! <br/><b>pratrū̃byti</b>. pratriūbyti: Ans par savo rūkšojimą viską pratrū̃bijo. <br/><b>sutrū̃byti</b>. <br/>1. sutriūbyti 1: Kai reikalausi nuo mūsų pagelbos, tai sutrūbysi tris sykius. | Tolumoje sutrūbijo garlaivis. <br/>2. <span class="explanation">subaubti, sumūkti: </span> Sutrūbijo žalkeršė. <br/><b>užtrū̃byti</b>. užtriūbyti 1: O antrą sykį užtrūbija už adynos, kad valgytų pusrytį. <span class="explanation">imti pūsti (trūbą): </span> Antrą trūbelę aš užtrūbysu par kaimelį jodamas, mergeles virkdindamas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.