Triūsėjimas – sprogimas, trenksmas, garsus ir staigus griūties, smūgio ar sprogimo garsas. Dažnai vartojamas apibūdinti garsų, kurie atsiranda staiga ir trumpai, kompleksą.
Pavyzdžiai:
1. Gamtos reiškinys: Užtruko akimirksnį, ir griaustinis pratrūko kietu triūsėjimu.
2. Avarija: Išgirdome didelį triūsėjimą – susidūrė du automobiliai.
3. Pranasimas: Po triūsėjimo namo kampe kyla dūmų debesis.
4. Perkeltine prasme (triukšmas, sąmyšis): Kambaryje kilo triūsėjimas, kai vaikai pradėjo riaušes.
Sinonimai: trenksmas, sprogimas, dundesys, griausmas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.