triumfatortus

„Triumfatortus“ – tai nekalta klaida („kūdikiška“ arba spontaniška kalbos klaida), kai žodis „triumfatorius“ (reiškiantis „pergalingas žmogus“) painiojamas su žodžiu „triumfuoti“ ir neteisingai sudaromas su priesaga „-tortus“ (nei lotyniškai, nei lietuvių kalboje tokios priesagos nėra). Tai neoficialus, neribojamas žodis, atsiradęs dėl kalbinio sumaišymo.

Pavyzdžiai vartojime:
1. „Po pergalės jausmas lyg esi tikras triumfatortus!“ (užuot sakęs „triumfatorius“ arba „triumfuojantis“).
2. „Jis save vadina triumfatortumi, nors tai neteisinga žodžio forma.“

Trumpai: Tai klaidžiojantis žodžio „triumfatorius“ variantas, dažnai vartojamas žmonių, kurie nėra tikri dėl tikrosios formos. Teisingai – triumfatorius (pergalių autorius) arba triumfuojantis (laimintis).

Įrašas
Paaiškinimas	„Triumfatortus“ – tai nekalta klaida („kūdikiška“ arba spontaniška kalbos klaida), kai žodis „triumfatorius“ (reiškiantis „pergalingas žmogus“) painiojamas su žodžiu „triumfuoti“ ir neteisingai sudaromas su priesaga „-tortus“ (nei lotyniškai, nei lietuvių kalboje tokios priesagos nėra). Tai neoficialus, neribojamas žodis, atsiradęs dėl kalbinio sumaišymo. Pavyzdžiai vartojime: 1. „Po pergalės jausmas lyg esi tikras triumfatortus!“ (užuot sakęs „triumfatorius“ arba „triumfuojantis“). 2. „Jis save vadina triumfatortumi, nors tai neteisinga žodžio forma.“ Trumpai: Tai klaidžiojantis žodžio „triumfatorius“ variantas, dažnai vartojamas žmonių, kurie nėra tikri dėl tikrosios formos. Teisingai – triumfatorius (pergalių autorius) arba triumfuojantis (laimintis).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.