x
.
triū̃bytojas (-is), -a.
1. kas trimituoja, dūduoja, pučia trimitą, dūdą, ragą ir pan.: Karaliaus triūbytojas.
2. kas geria, gėrėjas: Alaus triūbytojų giesmelė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.