triūbas

"Triūbas" – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis triukšmą, ūžimą, audrą, neramumą (dažniausiai apie orą ar garsus).

Pavyzdžiai:
1. Miške girdėjosi triūbas – vėjas braškė medžių šakomis.
2. Audros triūbas sutriškino langus.
3. Iš gatvės sklindo triūbas – žmonės riksmavo ir bėgiojo.

Pastaba:
Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.

Įrašas
Paaiškinimas	"Triūbas" – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis triukšmą, ūžimą, audrą, neramumą (dažniausiai apie orą ar garsus). Pavyzdžiai: 1. Miške girdėjosi triūbas – vėjas braškė medžių šakomis. 2. Audros triūbas sutriškino langus. 3. Iš gatvės sklindo triūbas – žmonės riksmavo ir bėgiojo. Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.