Tradicingumas – tai žodžio ar posakio reikšmė, kuri atsirado dėl ilgalaikio vartojimo tradicijoje, nors gali skirtis nuo originalios ar etimologinės reikšmės. Tai reiškinys, kai kalba įpranta tam tikrą netikslų, bet visuotinai priimtą vartoseną.
Pavyzdžiai:
1. „Aštuonkojis“ – nors žodis kildinamas iš „aštuonių kojų“, jis tradiciškai vartojamas apibūdinti galvakojus, net jei kai kurie jų turi daugiau ar mažiau kojų.
2. „Saulėlydis“ – žodis reiškia saulės nusileidimą, nors iš tiesų Saulė juda, o ne „leidžiasi“.
3. „Pietūs“ (kaip dienos metas) – tradiciškai reiškia vidurdienį arba maisto laiką, nors originali reikšmė gali būti susijusi su geografine kryptimi.
Trumpai: tradicingumas – tai kalbinė tradicija, kuri įtvirtina netikslias, bet priimtas reikšmes.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.