Tobnyčia – tai slapta, paslėpta vieta ar erdvė, dažniausiai naudojama kalbant apie:
1. Paslėptą patalpą (pavyzdžiui, slaptą kambarį, požemį).
2. Perkūno dievo Perkūno buveinę (mitologijoje – debesų uola ar kalnas).
3. Perkūno įkaitį (žaibą, trenksmą) – senovės lietuvių tikėjime.
Pavyzdžiai:
- Sename dvare buvo paslaptinga tobnyčia, kurioje slepėsi pabėgėliai.
- Perkūno tobnyčia – tai debesų tvirtovė, iš kurios krinta žaibai.
- Po stogu įrengta maža tobnyčia vertingiems daiktams saugoti.
Žodis dažniausiai vartojamas poetinėje ar mitologinėje reikšmėje, o kasdienėje kalboje – kaip metafora slaptai vietai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.