Tipingumas – tai kalbos vienetų (žodžių, posakių) gebėjimas jungtis su kitais kalbos vienetais pagal tam tikras taisykles (pvz., linksnį, skaičių, giminę).
Pavyzdžiai:
1. Daiktavardžiai turi tipingumą linksnių atžvilgiu:
geras draugas (vardininkas) → gero draugo (kilmininkas).
2. Veiksmažodžiai turi tipingumą asmenims:
aš einu (1-as asmuo) → tu eini (2-as asmuo).
3. Būdvardžiai derinasi su daiktavardžiais:
graži gėlė (mot. g.) → gražus namas (vyr. g.).
Trumpai: tipingumas – tai kalbos vienetų derinimosi taisyklės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.