„Tinas“ – tai senovinis lietuviškas terminas, reiškiantis kailius, odas (pvz., žvėrių, naudojamas aprangai, daiktams). Dažniausiai vartotas daugiskaitoje („tinas“).
Pavyzdžiai:
1. Medžiotojai parnešė į stovyklą tinų (kailių).
2. Senovėje tinai buvo vertinami kaip šilta ir patvari medžiaga.
3. Kalbant apie amžius: „Jis jau sulaukė tinų“ – perkeltine prasme reiškia pagyvenęs amžius (plika oda lyginta su kailiu).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.