„Tezeriotis“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis „paskutinius metus, pabaigą, senatvę“ (dažniausiai apie žmogų). Kilęs iš žodžių „težė“ (pabaiga) ir „rietas“ (metai).
Pavyzdžiai:
1. Gyvenime: „Senelis savo tezeriotį praleido kaime.“
2. Perkeltine prasme: „Šios mašinos tezeriotis jau artėja – dažnai lūžta.“
3. Poetiškai: „Rudens lapai – gamtos tezeriotis.“
Trumpai: Vartojamas apibūdinti paskutiniam gyvenimo ar dalyko laikotarpiui, dažnai su niuansu silpnumo ar artėjančios pabaigos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.