Tėvuonaitis – tai senas lietuviškas terminas, reiškiantis krikšto tėvą (krikštynas, krikštatėvį). Vartotas tautosakoje, senuosiuose raštuose.
Pavyzdžiai:
- „Tėvuonaičio pareiga – globoti krikšto vaiką.“
- „Pasak senųjų, tėvuonaitis turėdavo dovanoti krikščiamiui kryželį.“
- Žodis sutinkamas liaudies dainose: „O kas bus tėvuonaitis, / Kas krikštų mažą bernaitį?“
Sinonimai: krikštatėvis, krikštynas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.