x
tėvon|is, tėvonies v.
1. senoviškai kas seniausias iš giminės.
2. tėvo turto paveldėtojas, įpėdinis.
3. žr. tėvūnas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.