Tėvonis – tai senovinis, šiuolaikinėje lietuvių kalboje retai vartojamas žodis, reiškiantis tėvas arba protėvis (pvz., senelis, prosenelis). Dažniausias naudojimas – istoriniuose tekstuose, tautosakoje ar poetinėje kalboje.
Pavyzdžiai:
1. „Mūsų tėvonis paliko mums šią žemę.“ (reikšmė: protėvis)
2. „Tėvonio rūpesčiai niekada nesibaigia.“ (reikšmė: tėvas)
3. Iš liaudies dainos: „Kur gyveno mūsų tėvonys, ten ir mes gyvensim.“
Trumpai:
Tai poetiškas ar istorinis atitikmuo žodžiui „tėvas“ arba „protėvis“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.