Tenuis (lot. „plonas, silpnas“) – fonetikoje tai sutaptinis (neaspiruotasis) duslusis sprogstamasis priebalsis, kurio tarimas nesukelia ryškaus balso stygų virpėjimo ir po jo nėra garsinio „pūtimo“ (aspiracijos). Tai bazinė, neutrali tarimo forma.
Pavyzdžiai (tarime – tarp [ ]):
- Anglų kalba: [p] kaip spin (priešingybė aspiruotam [pʰ] pin)
- Lietuvių kalba: [t] kaip tas, [k] kaip kas (daugumoje padėčių)
- Graikų kalba (sen.): tau (τ) kaip tenuis priebalsis, priešingas aspiruotam (pvz., θ) ir sonantiniam.
Trumpai: tenuis – paprastas, be papildomų bruožų (kaip aspiriacijos ar balso) sprogstamasis priebalsis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.