Tekėllovis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis tekėjimo lovį, t. y. upės, upelio ar kitokio vandens tėkmės dugną ir šlaitus (vietą, kur teka vanduo). Dažnai vartojamas hidrologijoje, geografijoje, aplinkos moksluose.
Pavyzdžiai:
1. Potvynis smarkiai išplovė tekėllovį ir pakeitė upės vagą.
2. Vandens kokybė priklauso nuo nuosėdų, kurių guli tekėllovyje.
3. Inžinieriai tyrinėjo tekėllovį, kad suprojektuotų tiltą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.