Tavorčius – tai lietuviškas terminas, reiškiantis karo belaisvį (dažniausiai kalbant apie istorinius kontekstus).
Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste:
„Kryžiaus žygių metu daugelis lietuvių buvo paimti tavorčiais.“
2. Perkeltine prasme (retai):
„Jis jautėsi kaip tavorčius savo paties ofise.“ (t. y. kaip nelaisvas, įkalintas).
Trumpai: Tavorčius – karo belaisvis, nelaisvėje laikomas priešo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.