Tarmėtyra – kalbotyros šaka, tirianti tarmes (dialektus), jų ypatybes, pasiskirstymą, raidą ir sąveiką su bendrine kalba.
Pagrindiniai aspektai:
- Tarmių fonetika, gramatika, žodynas
- Tarmių geografinis skirstymas (izoglisės, tarmių žemėlapiai)
- Tarmių istoriniai pokyčiai ir nykimas
Pavyzdžiai tiriant:
- Kaip skiriasi žemaičių ir aukštaičių tarimas (pvz., „e“ garsas)
- Regioniniai sinonimai (pvz., bulvė vs. bandukė vs. kumpis)
- Senųjų formų išsaugojimas tarmėse (pvz., „dabar“ → „dabok“, „esmi“)
Svarba: padeda suprasti kalbos raidą, kultūrinį paveldą ir bendrinės kalbos kilmę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.