Tarapėtytis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, varginantį kelionę ar bastymąsi, dažnai su atspalviu nepatogumo ar vargšystės.
Pavyzdžiai:
1. Visą dieną tarapėtijome purve, kol atradome kelią.
2. Senelis prisiminė jaunystės tarapėtybes per miškus ir pelkes.
3. Nusivylęs, grįžo namo po bevaisės tarapėtyties mieste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.