tabernakulis


"Tabernakulis" (lot. tabernaculum – palapinė, pastogė) katalikų bažnyčioje yra:

1. Šventa laikykla – speciali, paprastai puošni spintelė arba baldakimas prie altoriaus, kurioje laikoma Šventosios Dalios (konsakruotos hostijos).
2. Simbolinė prasmė – Dievo buvimo tarp žmonių (kaip palapinėje) ženklas.

Pavyzdžiai:
- Bažnyčioje: "Kunigas po Mišios padėjo liturginį indą su hostijomis į tabernakulį."
- Perėmimas: "Jaunavedžiai atnešė gėlių prie tabernakulio, pagerbdami Šventąją Dalią."
- Architektūroje: "Barokinėje bažnyčioje tabernakulis buvo išauksuotas ir papuoštas angelų skulptūromis."

Trumpai: Tai katalikų liturginis objektas, skirtas laikyti konsekruotoms hostijoms, simbolizuojantis Dievo buvimą.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'tabernakulis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Skaičiuoklė