šýkštas, -à. šy•kštas, -a
1. šykštus 1: Šýkštas žmogus, kas nieko neduoda. Ana dreba pradėm – šykštà. Kurie šy•kšti, ir patys jos. priėst negali. Šykštùtis. Šýkštas kaip titnagas – nū ano nieko nenuskelsi. Ubagui mažai ko trūksta, o šykštam visa ko negana. Šykšto sudėjimas – velniuo pragėrimas. Pri šykšto visumet po pietų.
šykštaĩ. Kas šykštai sėja, mažai ir pjaus.
2. šykštus 5: Šviesuolis negali pasitenkinti šykštomis istorijos žiniomis.
3. šykštus 6: Šy•kštas medis. Šy•kšto obelės medžio grėblio dančiai negreit lūždavo. Šy•kšto beržo kur gauni, tai gerai būdavo šaukštam dirbt. Grybas šýkštas, t. y. diržingas, negal parkąsti veikiai.
4. atsparus, užsigrūdinęs: Šy•kštas labai – jis nesirgdavo, jam niekas nekenkia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.