Švypsojimas – tai švelnus, linkęs į pasityčiojimą ar paslaptingą šypsenėjimas, dažnai su nežymia šyptelėjimo ar paniekos priemone.
Pavyzdžiai:
1. Pokalbio kontekste:
„Jis tik švypsojosi, kai paminėjau jo klaidą.“
2. Apibūdinant veidą:
„Jos lūpose blėso švelnus švypsojimas.“
3. Perteikiant dviprasmiškumą:
„Atsakė švypsojimu, neatskleisdamas savo nuomonės.“
Sinonimai: šypsenėjimas, šyptelėjimas, niūrus šypsnys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.