švykštulys

švykštulỹs.

1. švykščiamas alsavimas, dusulys: Švykštuo [ja] švỹkštulį įgavęs į plaučius. Ana tokį turėjo švỹkštulį nu pat jauno. Kosulį vaikelis turėjo, teip su švỹkštuliu ir mirė. Ans tur švykštulį gerklėje, kad kos sausai. Kad bėga greitai, užpuola švykštulỹs. Dabar jinai pasveiks, kiek jai dar pasveikti galima su anuo švykštuliu krūtinėje.

2. kas švykščia, švykštuoja, dusulį turi: Nesakyk, tas švykštulỹs dar pėstas į Skuodą nueina.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'svykstulys' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv