Švilpterėjimas – tai neįforminė, švelni, dažnai šypsenoje ar juokelyje pasireiškianti švilpavimo intonacija kalboje, ypač pasitaikanti tarp jaunesniųjų arba šnekamojoje kalboje. Tai nėra griežta kalbos klaida, bet gali rodyti nerimestingą ar šaunų kalbėjimo stilių.
Pavyzdžiai:
1. Vietoj „labas“ sakoma „labās“ (su švilpterėjančia „s“ gale).
2. Žodis „tikrai“ tariamas kaip „tikraī“ (pabrėžiant galūnę).
3. Jaunas žmogus gali linksmai pasakyti: „Nu gerāi, sutarėm!“ (prie paskutinio žodžio pridedant švilpterėjimą).
Tai dažniausiai susiję su emocine kalbos išraiška, o ne su taisyklingumu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.