švìkštas.
1. vaikų žaidimas – sustojimas į virtinę ir laikymasis už juosmens: Pridurk švìkštą! Pridurk švìkšto! Švìkštas švikšt! Švikštą veda atsargiai, iš lėto, į vieną pusę, tik staiga švikšto vadovas pasuka į kitą pusę, tada švikšto uodega išsiriečia ir atsisuka į švikšto vadovą.
2. virtinė. . uodega: Laibas kaip švìkštas.
3. niekai, šnipštas: Dirbo dirbo, dirbo dirbo ir išejo švìkštas. Iš kirvio išej [o] tik švìkštas. Indė [jo] vandenin, švikšt i pasdarė švìkštas. Švìkštas per jį yr – nieko. Kruvinas rublis ažkrutėt, ė praleist – tai švìkštas. Nuejai ir gavai švìkštą.
4. vidurių dujos: Kad tik čia pasmaišė, tuoj ir švikštas yra!
5. tokios kalėdinės apeigos (?).
švìkšto gáuti būti mušamam: Nurimkit, vaikai, ba gáusit švìkšto.
švìkšto paim̃ti mušti: Vaikai, nutilkit, bo švìkšto paimsiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.