šviesylas

Šviesylas – tai senas, poetinis žodis, reiškiantis šviesulį (šviesos šaltinį, dažniausiai saulę arba mėnulį). Vartotas lietuvių tautosakoje ir senojoje literatūroje.

Pavyzdžiai:
1. Tautosaka:
"Šviesylai tekėjo, žemę apšvietė." (apie saulę ar mėnulį)
2. Literatūra:
Maironio eilėraštyje „Jaunoji Lietuva“:
"Ir šviesylas naujas uždegs už mirties."

Trumpai:
Tai poetinis sinonimas saulei ar mėnuliui, išreiškiantis šviesos, švytėjimo simboliką. Dabar vartojamas retai, daugiausia grožinėje literatūroje ar stilizuotame kontekste.

Įrašas
Paaiškinimas	Šviesylas – tai senas, poetinis žodis, reiškiantis šviesulį (šviesos šaltinį, dažniausiai saulę arba mėnulį). Vartotas lietuvių tautosakoje ir senojoje literatūroje. Pavyzdžiai: 1. Tautosaka: "Šviesylai tekėjo, žemę apšvietė." (apie saulę ar mėnulį) 2. Literatūra: Maironio eilėraštyje „Jaunoji Lietuva“: "Ir šviesylas naujas uždegs už mirties." Trumpai: Tai poetinis sinonimas saulei ar mėnuliui, išreiškiantis šviesos, švytėjimo simboliką. Dabar vartojamas retai, daugiausia grožinėje literatūroje ar stilizuotame kontekste.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.