Šviesmargė – tai lietuviškas žodis, reiškiantis šviesos efektą, bliksesį, žavėjimąsi šviesa arba spalvingą, ryškią šviesos apraišką. Dažnai vartojama poetiškai ar aprašant vaizdingus reiškinius.
Pavyzdžiai:
1. Gamtos reiškiniai:
Saulėlydžio šviesmargė nutvėrė visą dangų.
Žiburių šviesmargė miesto naktį atrodė magiška.
2. Meninis vaizdavimas:
Dailininkas paveiksle perteikė šviesmargę, kuri suteikė gyvumo peizažui.
3. Perkeltine prasme:
Jos šypsenos šviesmargė apšvietė visą kambarį. (kaip metafora džiaugsmui, šiltumui)
Trumpai: Šviesmargė – poetiškas, ryškus šviesos vaizdas ar žavėjimasis šviesa.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.