šventvagysta

Šventvagystė – tai religinių apeigų arba bažnytinio gyvenimo išorinių formų tuščias, veidmainiškas atlikimas be tikro tikėjimo ar dvasinio dalyvavimo.

Pagrindinė mintis: Veiksmai atliekami ne dėl tikėjimo, o dėl išorės, tradicijos, socialinio spaudimo ar net savanaudiškų tikslų.

Pavyzdžiai:
1. Malda – automatiškai kartojamos formalių maldų žodžiai, be dėmesio ar sąžinės.
2. Pasirodymas – lankymasis bažnyčioje ar viešas religingumas siekiant geros reputacijos, o ne dėl tikėjimo.
3. Apeigos – mechaniškas sakramentų priėmimas (pvz., komunija) be pasiruošimo ar vidinės nuostatos.
4. Pasipūtimas – viešas pasipasinėjimas savo "pamaldumu", pavyzdžiui, Fariziejų elgesys Evangelijoje.

Svarbu: Šventvagystė dažnai kritikuojama kaip religijos iškraipymas, kai forma nustelbia esmę.

Įrašas
Paaiškinimas	Šventvagystė – tai religinių apeigų arba bažnytinio gyvenimo išorinių formų tuščias, veidmainiškas atlikimas be tikro tikėjimo ar dvasinio dalyvavimo. Pagrindinė mintis: Veiksmai atliekami ne dėl tikėjimo, o dėl išorės, tradicijos, socialinio spaudimo ar net savanaudiškų tikslų. Pavyzdžiai: 1. Malda – automatiškai kartojamos formalių maldų žodžiai, be dėmesio ar sąžinės. 2. Pasirodymas – lankymasis bažnyčioje ar viešas religingumas siekiant geros reputacijos, o ne dėl tikėjimo. 3. Apeigos – mechaniškas sakramentų priėmimas (pvz., komunija) be pasiruošimo ar vidinės nuostatos. 4. Pasipūtimas – viešas pasipasinėjimas savo "pamaldumu", pavyzdžiui, Fariziejų elgesys Evangelijoje. Svarbu: Šventvagystė dažnai kritikuojama kaip religijos iškraipymas, kai forma nustelbia esmę.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.