Šventrytis – tai nedidelis, atskirtas arba pažymėtas šventas plotas bažnyčioje ar koplyčioje, kur stovi altorius ir vyksta pagrindinė liturginė dalis (Eucharistija). Tai aukščiausia ir svarbiausia katalikų šventyklos vieta.
Pagrindiniai bruožai:
- Atskirtas laiptais, tvora arba arkonomis.
- Jame yra pagrindinis altorius.
- Ten veikia tik kunigai ir asistentai per mišias.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Kunigas atsistojo šventrytyje ir pradėjo mišias.
2. Bažnyčios šventrytis buvo papuoštas gėlėmis šventei.
3. Po renovacijos šventrytis įgavo naują marmurinį altorių.
Sinonimai: presbiterija, altoriumas (siaurąja prasme).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.