Šventorystė – tai savybė, kai žmogus yra linkęs į šventumą, religingumą, pamaldumą, dažnai pernelyg išreikštą ar net atsiskyrį nuo pasaulio.
Pavyzdžiai:
1. Jos šventorystė atsiskleidė per nuolatinį maldų skaitymą ir griežtą pasninką.
2. Vienuolio šventorystė buvo matoma jo atsiskyrėniškame gyvenime ir nuolatinėje kontempliacijoje.
3. Kai kurie kritikai jo elgesį laikė pernelyg iškalta šventoryste, nes jis viską vertino tik per religinę prizmę.
Sinonimai: pamaldumas, asketiškumas, religingumas (kartais su pertekline konotacija).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.