šventmeisteris
Šventmeisteris – tai istorinis terminas, reiškęs bažnytinio parapijinio dvaro valdytoją (ekonomą), dažniausiai Lietuvoje XVI–XIX a. Jis rūpinosi dvaro ūkiu, rinko nuomą iš valstiečių, organizavo darbus, atstovavo dvasininkams (klebonui) ūkiniais klausimais.
Pagrindinės reikšmės:
- Parapijos dvaro administratorius.
- Tarpininkas tarp klebono ir valstiečių.
- Materialinės bažnyčios gerovės užtikrintojas.
Pavyzdžiai:
1. Klebono paskirtas šventmeisteris rinko duoklę grūdais iš kaimo.
2. XVIII a. dokumentuose minimas šventmeisteris, valdęs bažnyčios žemes.
3. Šventmeisteris buvo atsakingas už bažnyčios ūkį, o ne už pamaldas.
Trumpai: Tai buvęs bažnytinio turto valdytojas, panašus į dvaro ekonomą, bet dirbęs parapijoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.