šveñtkeleivis, -ė. šventųjų vietų lankytojas, piligrimas, maldininkas: Anudu šventkeleiviu tiems už draugtarnius pristojo. Duodavo prieglaudą pakelingiems ir šventkeleiviams.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.