Šventeiva – tai retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šventąją vietą (šventvietę, altorių, šventyklą arba simbolinę dvasinę erdvę). Dažniausiai vartotas poetiniame arba religiniame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Prie šventeivos jie meldėsi tyloje. (reiškia prie altoriaus/šventvietės)
2. Širdis – tai vidinė žmogaus šventeiva. (perkeltine prasme: dvasinė vieta)
3. Senovės šventeiva buvo apsaugota gamtos. (istoriniame kontekste apie šventyklą)
Sinonimai: šventvietė, altorius, šventykla, sakrali erdvė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.