Šventagirė – tai lietuviškas vietovardis, reiškiantis „šventą mišką“ arba „šventą girę“. Istoriškai taip buvo vadinamos vietovės, kurios buvo laikomos sakralinėmis – naudotos religinėms apeigoms, kulto vietomis arba saugotos dėl mitologinės, religinės reikšmės.
Pagrindinės reikšmės:
1. Tikroji vietovė – gyvenvietė Lietuvoje (Alytaus rajone), pavadinta pagal istorinę šventą mišką.
2. Simbolinė/sakralinė reikšmė – sąvoka, atspindinti senųjų lietuvių tikėjimų ryšį su gamta (girios buvo laikomos dievybių buveine).
Pavyzdžiai vartojimo:
- „Šventagirės kaime išlikęs senas ąžuolas, kuris, pasak padavimų, buvo garbinamas pagonių.“
- „Poetyje ši vieta tapo šventagire – tylos ir dvasios prieglobsčiu.“
- „Archeologai tyrinėja Šventagirės apylinkes, ieškodami senųjų šventyklų liekanų.“
Trumpai: Šventagirė – istorinė/simbolinė „šventa giria“, dažniausiai siejama su lietuvių mitologija ir kultūrine atmintimi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.