švelnas

švel̃nas, -à. švelnus:

1. Švelnì linai, drabužiai, t. y. nešiurkštūs. Čia švelnà žolytė. Ale švel̃nas [megztinis] – nešioju jau penkeli metai. Tai vilnytės, šitokios švel̃nos. Karštu [vandeniu] nusišutink burną, tada oda švelnà. Neturėjau švelnų̃ rankų paglostyt mamos. Motinos rankos yra švelnos. Tėvo bei momos rankos švelnos.
švelnaĩ.

2. Visur švelnas tykumas, nėsa daugiausieji kiemo gyvatininkai buvo jau į pailsį nueję.

3. švelnus 5: Pučia švelnas vėjelis. Oras gražus, vėjas švel̃nas pučia.

4. švelnus 7: Jis toks švel̃nas žmogus buvo. Ji buvo taip švelna kaip mėnesio šviesa.

5. švelnus 8: Per švelną kalbą ir pramanytą viltį prekauja prastokais ir išvadžioja geras širdis jų.
švelnaĩ. Ans švelnaĩ apsisukęs.

6. švelnus 10: Ans švel̃nas, t. y. dailus, dailiai apsidaręs. Bet ko išėjot regėtų? Argu žmogaus švelnaĩs rūbais apvilkto?

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'svelnas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>švel̃nas, </b>-à. švelnus: <br/>1. Švelnì linai, drabužiai, t. y. nešiurkštūs. Čia švelnà žolytė. Ale švel̃nas [megztinis] – nešioju jau penkeli metai. Tai vilnytės, šitokios švel̃nos. Karštu [vandeniu] nusišutink burną, tada oda švelnà. Neturėjau švelnų̃ rankų paglostyt mamos. Motinos rankos yra švelnos. Tėvo bei momos rankos švelnos. <br/><b>švelnaĩ</b></b>. <br/>2. Visur švelnas tykumas, nėsa daugiausieji kiemo gyvatininkai buvo jau į pailsį nueję. <br/>3. švelnus 5: Pučia švelnas vėjelis. Oras gražus, vėjas švel̃nas pučia. <br/>4. švelnus 7: Jis toks švel̃nas žmogus buvo. Ji buvo taip švelna kaip mėnesio šviesa. <br/>5. švelnus 8: Per švelną kalbą ir pramanytą viltį prekauja prastokais ir išvadžioja geras širdis jų. <br/><b>švelnaĩ</b></b>. Ans švelnaĩ apsisukęs. <br/>6. švelnus 10: Ans švel̃nas, t. y. dailus, dailiai apsidaręs. Bet ko išėjot regėtų? Argu žmogaus švelnaĩs rūbais apvilkto?

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.