Švebilda – tai žodis, reiškiantis neaiškų, neretai beprasmį kalbėjimą, plepėjimą, kuždėjimą ar nesuprantamą šneką.
Jis dažnai vartojamas šmaikščiai ar paniekinamai apibūdinti tuos, kurie kalba daug, bet pasako mažai esmės.
Pavyzdžiai:
1. Senis sėdėjo su savo šunimi ir tyliai švebildo jam į ausį.
2. Ką ten tas vaikas švebilda? Visiškai nieko nesuprantu!
3. Vietoj aiškaus atsakymo jis tik švebildo kažką neaiškaus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.