Švebeldžius – tai žodis, reiškia tuščiai plepantį, pūtą, liežuvautoją (dažnai su neigiama atspalvy). Kilęs iš veiksmažodžio „švebenti“ (plepėti, maldyti).
Pavyzdžiai:
1. Nesiklausyk to švebeldžiaus – kalba niekus.
2. Kaimynas – tikras švebeldžius, visą dieną plepa prie tvoros.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.