švebeldžiojimas

Švebeldžiojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškia neaiškų, neretai bereikšmį ar nesamoningą kalbėjimą, murdimą, plepėjimą. Dažnai vartojama šnekamojoje kalboje norint pajuokauti ar nurašyti kalbantįjį.

Pavyzdžiai:
1. Senis vėl sėdi ir švebeldžioja sau po nosimi.
2. Ką tu ten švebeldžioji? Sakyk aiškiai!
3. Vietoj pranešimo – tik švebeldžiojimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'svebeldziojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Švebeldžiojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškia neaiškų, neretai bereikšmį ar nesamoningą kalbėjimą, murdimą, plepėjimą. Dažnai vartojama šnekamojoje kalboje norint pajuokauti ar nurašyti kalbantįjį. Pavyzdžiai: 1. Senis vėl sėdi ir švebeldžioja sau po nosimi. 2. Ką tu ten švebeldžioji? Sakyk aiškiai! 3. Vietoj pranešimo – tik švebeldžiojimas.