švebeldžiavimas

Švebeldžiavimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis neaiškų, neretai bereikšmį ar absurdišką kalbėjimą, plepėjimą, tuščią žmonių birbėjimą. Dažnai vartojamas šmaikščiai ar paniekiai.

Pavyzdžiai:
1. Seniai susirinkę tik švebeldžiavo apie niekus.
2. Ne klausyk jo – jis tik švebeldžiauja.
3. Susitikimas virto grynu švebeldžiavimu.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'svebeldziavimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Švebeldžiavimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis neaiškų, neretai bereikšmį ar absurdišką kalbėjimą, plepėjimą, tuščią žmonių birbėjimą. Dažnai vartojamas šmaikščiai ar paniekiai. Pavyzdžiai: 1. Seniai susirinkę tik švebeldžiavo apie niekus. 2. Ne klausyk jo – jis tik švebeldžiauja. 3. Susitikimas virto grynu švebeldžiavimu.