Švebelda – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis niekus, tuštybę, nesamones (pvz., kalbą be prasmės).
Pavyzdžiai:
1. Nustok švebeldą malti – sakyk esmę!
2. Visą susirinkimą praleido švebeldžiojant.
3. Jo pasakojimas – gryna švebelda.
Sinonimai: plepalai, nuokalės, tuštybės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.