„Švaukš“ – tai neoficiali, žargoninė lietuvių kalbos šaknies „švauk-“ (plg. švaukti, švokštelėti) forma, reiškiančia staigų judesį, mosavimą, smūgį ar greitą veiksmą. Dažniausiai vartojama kalbant apie smūgį (pvz., ranka, daiktu) ar greitą traukimą.
Pavyzdžiai:
1. „Švaukš jam per nugarą!“ – smūgis kuo nors (pvz., diržu, šaka).
2. „Švaukš ir ištraukė peilį.“ – greitas, staigus veiksmas.
3. „Tik švaukš – ir dingo.“ – akimirksniu pradingsta.
Pastaba: Tai žargonas, vartojamas šnekamojoje kalboje arba ekspresyviame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.