švarùmas.
1. → švarus 1: Švarùmo tai senas neprilaiko. Argi švarùmas [seniau]:
ir pirkios tos dūminės, ar tep išsiprausęs? Kaip su gyvuliais, tai nėr švarùmo: verdi, tuos ėdalus maišai…. Gaspadinė baisiausia, švarumẽlis tenai, Dieve saugok! Švarumė̃lis arklio – net blizga! Šaka, šaka, šaka, te tau kablys, tau dailumas, o man švarumas.
2. → švarus 3: Pieno švarumas nustatomas prietaisais. Sėklos švarumas turi būti ne mažesnis kaip 97 %. Teip gražiai gavo: išpukteliuoti, išvalyti [javai],
kas par švarùmas! Kalbos taisyklingumo ir švarumo principas buvo visuotinai pripažįstamas ir propaguojamas.
3. → švarus 5: Nesveikos širdies tonai pasikeičia, dėl atsiradusių ūžesių nustoja savo švarumo.
4. → švarus 7: Jiems. būdingas moralinio švarumo ir savigarbos jausmas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.