švarplėtumas

Švarplėtumas – tai kalbos garsų savybė, kai balsiai tariami aiškiai, skardžiai ir švariai, be priebalsių iškraipymo. Dažniausiai vartojama vertinant diktorių, dainininkų ar teatro aktorių kalbą.

Pavyzdžiai:
- Kalboje: Politikas aiškiai tariąs kiekvieną žodį – jo švarplėtumas padeda auditorijai suprasti mintis.
- Dainavime: Operos dainininko švarplėtumas leidžia išgirsti kiekvieną skiemenį net sudėtinguose arijų fragmentuose.
- Teatre: Aktorius scenoje pasižymi puikiu švarplėtumu – jo tekstas girdimas iki paskutinės salės eilės.

Įrašas
Paaiškinimas	Švarplėtumas – tai kalbos garsų savybė, kai balsiai tariami aiškiai, skardžiai ir švariai, be priebalsių iškraipymo. Dažniausiai vartojama vertinant diktorių, dainininkų ar teatro aktorių kalbą. Pavyzdžiai: - Kalboje: Politikas aiškiai tariąs kiekvieną žodį – jo švarplėtumas padeda auditorijai suprasti mintis. - Dainavime: Operos dainininko švarplėtumas leidžia išgirsti kiekvieną skiemenį net sudėtinguose arijų fragmentuose. - Teatre: Aktorius scenoje pasižymi puikiu švarplėtumu – jo tekstas girdimas iki paskutinės salės eilės.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.