švaistumas

Švaistumas – tai savybė reikšti daugiau, nei reikia; perteklinis žodžių, išsireiškimų ar detalių kiekis, dėl kurio kalba tampa pernelyg išvystyta, sudėtinga ar nereikalingai ilga.

Pavyzdžiai:
1. Vietoj: „Prašau duoti man tą dokumentą“ – švaistu kalba: „Būčiau labai dėkingas, jeigu galėtumėte man suteikti galimybę gauti iš Jūsų minėtą dokumentacijos pavidalo objektą“.
2. Verslo ataskaitoje vietoj: „Pelnas augo“ – rašoma: „Buvo pastebėta teigiama pelno rodiklio dinamikos tendencija“.
3. Valstybinėse instrukcijose dažnai vartojami sudėtingi, pertekliniai posakiai, nors mintis galima perteikti paprasčiau.

Esmė: kai kalbama ar rašoma per daug „aplinkui“, neaiškiai, pridėtinai – tai švaistumas. Geras stilius siekia tikslumo ir glaustumo.

Įrašas
Paaiškinimas	Švaistumas – tai savybė reikšti daugiau, nei reikia; perteklinis žodžių, išsireiškimų ar detalių kiekis, dėl kurio kalba tampa pernelyg išvystyta, sudėtinga ar nereikalingai ilga. Pavyzdžiai: 1. Vietoj: „Prašau duoti man tą dokumentą“ – švaistu kalba: „Būčiau labai dėkingas, jeigu galėtumėte man suteikti galimybę gauti iš Jūsų minėtą dokumentacijos pavidalo objektą“. 2. Verslo ataskaitoje vietoj: „Pelnas augo“ – rašoma: „Buvo pastebėta teigiama pelno rodiklio dinamikos tendencija“. 3. Valstybinėse instrukcijose dažnai vartojami sudėtingi, pertekliniai posakiai, nors mintis galima perteikti paprasčiau. Esmė: kai kalbama ar rašoma per daug „aplinkui“, neaiškiai, pridėtinai – tai švaistumas. Geras stilius siekia tikslumo ir glaustumo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.