švabėti

švabė́ti, švãba, -ė́jo.

1. tylomis, pusbalsiu kalbėti, šnibždėti, švabždėti: Senis švãba poterius prie pečiaus. Švãba sau po nosia, nė girdėt negalì. Neduosiu namų griaut! – švabėjo senoji. – Peliksiuko mirštant taip prisakyta. Apklaidinimas toks buvo baisus, kad švabėdamas ir bekalbėjo parejęs numie.

2. tuščiai kalbėti, plepėti: Bobai tik švabėti…. Juozas, nuejęs pri bobų, švãba ir švãba, švãba ir švãba.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'svabeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>švabė́ti, </b>švãba, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">tylomis, pusbalsiu kalbėti, šnibždėti, švabždėti: </span> Senis švãba poterius prie pečiaus. Švãba sau po nosia, nė girdėt negalì. Neduosiu namų griaut! – švabėjo senoji. – Peliksiuko mirštant taip prisakyta. Apklaidinimas toks buvo baisus, kad švabėdamas ir bekalbėjo parejęs numie. <br/>2. <span class="explanation">tuščiai kalbėti, plepėti: </span> Bobai tik švabėti…. Juozas, nuejęs pri bobų, švãba ir švãba, švãba ir švãba.