šūvus
Šūvus – tai būtojo laiko dalyvis (pusdalyvis) nuo veiksmažodžio šūti (reikšmė: siūti). Nurodo veiksmą, kuris buvo atliktas praeityje.
Reikšmė:
Nusiuves, būna vartojamas kartu su pagrindiniu veiksmažodžiu, norint išreikšti veiksmą, įvykusį prieš kitą praeities veiksmą.
Pavyzdžiai:
1. Ji, šūvusi suknelę, padėjo ją į spintą.
(Pirma susiuvė, tada padėjo.)
2. Šūvęs sagtis, jis pradėjo siūti kelnes.
(Pirmas veiksmas – susiūti sagtis.)
3. Audeklas, šūvus siūlu, atrodė tvirtai.
Trumpai:
- Forma: šūvus (vyr. g.), šūvusi (mot. g.), šūvę (bev. g.).
- Vartojama sudėtinguose sakinio junginiuose nurodant ankstesnį veiksmą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.