šunukė

„Šunukė“ – tai mažybinė lietuvių kalbos forma nuo žodžio „šuo“ (šuo → šun- + priesaga -ukė). Reiškia mažą šunį, šuniuką, dažnai vartojama su meilės ar švelnumo atspalviu.

Pavyzdžiai:
1. Kokia miela šunukė sėdi ant kiemo!
2. Mūsų šunukė visada linksmai mojuoja uodegele.
3. Į kaimą atsinešė mažytę baltą šunukę.

Pastaba: Dažniau vartojama kalboje nei oficialiuose tekstuose, panašiai kaip „katinukas“ ar „žiurkėnė“.

Įrašas
Paaiškinimas	„Šunukė“ – tai mažybinė lietuvių kalbos forma nuo žodžio „šuo“ (šuo → šun- + priesaga -ukė). Reiškia mažą šunį, šuniuką, dažnai vartojama su meilės ar švelnumo atspalviu. Pavyzdžiai: 1. Kokia miela šunukė sėdi ant kiemo! 2. Mūsų šunukė visada linksmai mojuoja uodegele. 3. Į kaimą atsinešė mažytę baltą šunukę. Pastaba: Dažniau vartojama kalboje nei oficialiuose tekstuose, panašiai kaip „katinukas“ ar „žiurkėnė“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.