Šumnumas – tai kalbos ypatybė, kai garsai ar žodžiai tariami neaiškiai, greitai, neretai su ryškiais regioniniais ar socialiniais bruožais.
Pavyzdžiai:
1. Regioninis: Žemaičių tarme – „einan“ vietoj „eina“, „kalnas“ tariamas kaip „kalns“.
2. Socialinis: Jaunimo ar gatvės šnekamojoje kalboje – „ka tu?“ vietoj „ką tu?“, „žiūrėk“ kaip „žiūk“.
3. Bendrinėje kalboje: Greitas, neryškus tarimas – „čia“ kaip „ča“, „turbūt“ kaip „turbūt“.
Esmė: Dažnai susijęs su greitu, atsipalaidavusiu tarimu, dialektais ar socialinėmis grupėmis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.