šūkalojimas
Šūkalojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šūkavimą, šauksmą, riksmą (pvz., pykčio, skausmo, išgąsčio išraiška). Dažniausiai vartojamas apibūdinti garsų, kurie yra aukšti, verksmingi, raukšlėti ar nemalonūs ausiai.
Pavyzdžiai:
1. Tikras pavyzdys:
„Vaiko šūkalojimas nakties tyloje išgąsdino kaimynus.“
2. Perkeltine prasme (apie garsus):
„Vėjo šūkalojimas pro plyšius skambėjo kaip vaiduoklių balsai.“
3. Kalboje:
Žodis dažnai sutinkamas grožinėje literatūroje, apibūdinant gamtos garsus (vėją, gyvūnus) ar žmogaus verksmą/riktą.
Trumpai:
Tai aštrus, verksmingas riksmas/šauksmas, dažniausiai išreiškiantis neigiamas emocijas ar skambantis baisiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.