Štukorystė – tai meno kryptis arba technika, kai naudojamas štukas (tinko mišinys iš kalkių, smėlio ir klijų) sienų, lubų ar kitų paviršių puošimui reljefiniais ornamentais, figūromis ar raištais. Dažnai sutinkama klasicistinei architektūrai, interjerams.
Pagrindinės reikšmės:
1. Dekoratyvinis tinko reljefas.
2. Menas kurti ornamentus iš štuko.
Pavyzdžiai:
- Baroko rūmų lubų gausūs reljefai (pvz., vainikai, angelai).
- Sovietinių pastatų vestibiulių geometriniai ornamentai.
- Moderniose patalpose – štuko karnizai, kolonos arba imitacija.
- Restauruotų bažnyčių interjero detalės (pvz., apvadai, frizai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.